Netikrumo ir sparčių pokyčių kupiname pasaulyje, ypač kalbant apie technologijas, klimatą ir socialinį elgesį, ateities įsivaizdavimas tapo beveik neišvengiama veikla. Šia prasme menas, ypač audiovizualinis menas, iškyla kaip galinga priemonė padėti mums apmąstyti. Būtent šiame kontekste Postapokaliptinis serialas „Žiūrėk“, sukurtas „Apple TV“, išsiskiria absoliučiai įspūdingu būdu.
Nuo pat pradžių aišku, kad šis serija neketina būti tiesiog dar viena trumpalaikė pramoga. Priešingai, jis pateikiamas kaip provokuojantis, verčiantis susimąstyti ir emociškai įtraukiantis kūrinys. Tiesą sakant, jis ne tik patraukia dėmesį, bet ir visiškai pakeičia mūsų požiūrį į ateitį – arba, paradoksalu, kaip galėtume išgyventi jos nematydami.
Akla ateitis, bet pilna apreiškimų
Pirma, svarbu suprasti pagrindinę „Žiūrėti“ prielaidą. Istorija vyksta distopinėje ateityje, po to, kai niokojantis virusas sunaikino didelę dalį pasaulio gyventojų. Dėl tiesioginės pasekmės keli išgyvenusieji prarado regėjimą. Vėliau, po kartų gyvenimo tamsoje, aklumas tapo normalia, beveik dvasine būsena. Tuomet visuomenė atsikuria remdamasi naujais kodais, naujais įsitikinimais ir nauju gyvenimo būdu.
Tokiu būdu, serija perkelia mus į absoliučiai originalią realybę. Miestai, įrankiai, karo taktika ir net religinės ceremonijos yra formuojami šio vizijos trūkumo. Be to, spektaklyje gilinamasi į naujos kūno kalbos, naujų bendravimo ir išlikimo būdų kūrimą. Serialas daro įspūdį būtent tuo, kad tai, ką daugelis laiko ribotumu, paverčia turtinga ir žavia žmogaus būsena.
Jasonas Momoa: daug daugiau nei karys
Charizmatiškojo Jasono Momoa vaidinamas Baba Voss yra pagrindinis istorijos veikėjas. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip eilinis genties karys, netrukus suprantame, kad už jo brutalios jėgos slypi daug daugiau. Epizodams įsibėgėjant, matome tragedijos paženklintą vyrą, vadovaujamą gilių vertybių ir besąlyginės meilės savo šeimai.
Iš tiesų, būtent per Babos Vosso figūrą serija nagrinėja keletą moralinių dilemų. Jis dantimis ir nagais gina du įvaikintus vaikus, kurie gimė su pavojinga laikoma dovana: regėjimu. Šis faktas, savaime suprantama, paverčia šeimą persekiojimo taikiniu, keliančiu pavojų ne tik jų saugumui, bet ir visos socialinės sistemos pusiausvyrai.
Todėl Momoa pasirodymas peržengia fizinio veiksmo ribas. Jis tyliai perteikia sudėtingas emocijas, tokias kaip baimė, drąsa, ištikimybė ir pasiaukojimas. Taip žiūrovas pasineria į žmogaus, kuris net ir nematydamas mato daug daugiau nei tie, kurie turi valdžią, kelionę.
Aklumas kaip visuomenės veidrodis
Užuot aklumą traktavę tik kaip kliūtį, „Žiūrėti“ serija paverčia šią būseną pagrindiniu siužeto elementu, kupinu filosofinių prasmių. Viso pasakojimo metu suvokiame, kad tikrasis aklumas slypi ne tik fiziniame regėjime, bet ir nežinojime, išankstiniame nusistatyme bei žinių neigime.
Beje, šią alegoriją sumaniai sustiprina scenarijus. Tie, kurie mato, yra persekiojami, laikomi raganomis ar eretikais. Žinios tapo rizika, o smalsumas – nuodėme. Todėl esame skatinami susimąstyti: kiek visuomenė gali ignoruoti ar bijoti to, ko nesupranta?
Be to, serija verčia mus brėžti paraleles su dabartiniu pasauliu. Mes gyvename vizualinio pertekliaus, manipuliuojamų vaizdų ir paviršutiniškos informacijos eroje. Tačiau pastatydamas mus į realybę, kurioje regėjimas neegzistuoja, „matymas“ verčia mus naudoti kitus pojūčius – tiek fizinius, tiek emocinius.
Peizažai, garsai ir juslinis pasinėrimas
„Apple TV“ produkcija taip pat nusipelno plojimų dėl techninės kokybės. Visų pirma, scenografija yra kvapą gniaužianti. Nors ji pasakoja apie aklųjų pasaulį, serija pristato mums didingus peizažus – nuo tankių miškų iki įspūdingų kalnų. Kontrastas tarp peizažo ir veikėjų būklės yra sąmoningas – ir nepaprastai efektyvus.
Be to, pats garso dizainas yra įspūdingas. Kadangi klausa pakeičia regėjimą, garsas įgauna precedento neturintį svarbą. Kiekvienas garsas kupinas prasmės. Žiūrovas savo ruožtu pradeda kreipti dėmesį į detales, kurios anksčiau buvo nepastebėtos: lūžtanti šakelė, dažnas kvėpavimas, žingsnių garsas purve. Visa tai sukuria retą ir užburiantį pasinėrimą.
Be to, personažų naudojami kostiumai ir daiktai buvo sukurti taip, kad atspindėtų pasaulį, kuriame lytėjimas ir klausa yra būtini. Kiekviena detalė sustiprina šios įsivaizduojamos visatos patikimumą – ir būtent tai mus visiškai įtraukia.
Įtrauktis ir atstovavimas: naujas kelias pramonėje
Dar vienas aspektas, kurį verta pabrėžti, yra produkcijos įsipareigojimas įtraukties principui. Kitaip nei kiti kūriniai, kuriuose negalia vaizduojama be autentiškumo, „See“ žengė toliau. Seriale sąmoningai buvo įtraukti aklieji ar silpnaregiai aktoriai į atitinkamus vaidmenis. Šis sprendimas ne tik padidina pasakojimo teisingumą, bet ir prisideda prie platesnių diskusijų apie prieinamumą ir įvairovę.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, „See“ laužo paradigmas ir nustato naują standartą. Užuot traktavęs regėjimo negalią kaip antraplanį veikėją, jis yra visko centre – ir su juo elgiamasi pagarbiai, giliai ir su protagonistiškumu. Kitaip tariant, serija rodo, kad reprezentacija yra ne tik tendencija: tai, visų pirma, būtinybė.
Religija, valdžia ir žinių baimė
Negalima ignoruoti politinių ir religinių poteksčių, slypinčių „Žiūrėti“. Be fizinių konfliktų, tarp veikėjų nuolat vyksta ideologiniai konfliktai. Vyraujanti serialo religija skelbia, kad regėjimas yra prakeiksmas ir kad senovės pasaulio žinios turi būti sunaikintos. Todėl žinių paieškos tampa maišto aktu.
Tokiu būdu, serija kelia itin aktualius klausimus: kas nutinka, kai lyderiai manipuliuoja tikėjimu? Kiek toli gali mus nuvesti skirtumų baimė? Kokia yra tikroji žinojimo galia?
Tokie apmąstymai kūrinį dar labiau įtempina. Nors veiksmas vyksta hipotetinėje ateityje, „Žiūrėti“ nerimą keliančiu būdu susieja su dabartimi. Taigi, jis peržengia mokslinės fantastikos žanrą ir artėja prie socialinės kritikos – tai, ką nedaugeliui serialų pavyksta padaryti taip meistriškai.
Patirtis, kuri tęsiasi ir pasibaigus titrams
Galiausiai „Žiūrėti“ yra daugiau nei išlikimo istorija. Tai juslinė, filosofinė ir emocinė patirtis. Jo epizodai ne tik linksmina – jie mus provokuoja. Serialas išveda mus iš komforto zonos, priverčia pažvelgti į save ir, svarbiausia, kviečia įsivaizduoti ateitį, kurioje matymas nėra svarbiausias dalykas.
Siužetui įsibėgėjant, pradedame suprasti, kad svarbiausios vertybės – meilė, empatija, drąsa ir išmintis – priklauso ne nuo fizinių pojūčių, o nuo to, ką nešiojamės savyje. Ir tai, be jokios abejonės, viską pakeičia.
Todėl, jei ieškote spektaklio, kuris gerokai peržengtų postapokaliptinės klišės ribas, jei norite būti sujaudinti ir tuo pačiu metu apmąstyti, neabejokite: „Pamatyti“ yra... serija kuris pakeis jūsų ateities viziją – amžiams.
Neturite šios transliacijų paslaugos? Tada spustelėkite žemiau esantį mygtuką ir sužinokite, kaip nemokamai žiūrėti mėgstamus filmus ir serialus!
